sūpuoti

sūpúoti, -úoja, -ãvo DŽ, NdŽ, DūnŽ, sū́puoti, -uoja, -avo NdŽ, KŽ; Rtr, supúoti, -úoja, -ãvo Brs, Dr, Sd; R315, MŽ422, N, M 1. Vrn, Pšl, Jrb, Erž intens. supti 4: Sūpúok lopišį, vaiką J. Paėmė vaiką ant rankų, pradėjo sūpuoti J.Paukš. Motinos sūpãvo, vargo, kol užaugino Vv. I verpsi, i vaiką supúosi kartu Trk. Kad supúoju, ans tylia, o kad ne, rėka i rėka Akm. Žaliam berže gegiutė kukavo, motinėlė sūnelį sūpavo LTR(Slk). Atėjo močiutė dainuodama, margąją vygelę sūpuodama (d.) Bgt. O ką tu sūpuosi su ta lingynėle? LTR(Lnkv). Ana sūpúodama, graudžiai dejuodama, neturėjo pailsėlio JD1472. Nesūpuok kojų sėdėdamas – velnią supi Vlk. Sėdėdamas nesūpuok kojų: velnio vaikus supi Pnd. Iš lėto supavo nuleistas kojas NdŽ. | impers.: Sūpúote sūpúo[ja] vežime Trš. | prk.: Vėjas pavargusią tave sūpuos, migdys J.Gruš. Užmik, užmik, vaikeli, sūpuos vėjužio dainos S.Nėr. Gražūs balseliai kaip sūpúot sūpúoja ir man apie meilę daineles dainuoja (d.) Kp. | refl. DŽ, NdŽ, Ser: Sūpynės sūpùoties par Užgavėnes Sd. 2. intr. linguoti: Sūpúo[ja] laivė labai, vos gal nustovėti Krš. | refl.: Tvenkinyje sūpavosi lentinis plaustas rš. Uoste sūpuojasi garlaiviai ir laiveliai Šlč. Ant ežero sūpavosi gulbė rš. | prk.: Saulė sūpavosi kiekvienoje Sravės bangoje rš. ║ refl. supantis ant bangų plaukti: Netrukus jie turėjo važiuoti į uostą, leistis į tamsius laivo sandėlius ir sūpuotis per plačias marias rš. 3. Vlk intens. supti 5: Vėjas sūpavo žibintus rš. Šimtametės pušys mus čia apraudos, sūpuojamos vėjo, mums dainas dainuos rš. | refl.: Medžių viršūnės sūpavosi ir ošė rš. Sūpuojas kaip lendrė LMD(I). 4. intr. banguoti, vilnyti: [Matysi] juodas marias ūžuojančias ir vilneles sūpuojančias (d.) Ktv. | refl.: Toli, kiek aprėpia akis, sūpavosi Baltija rš. 5. intr. svyruoti: Senelis eidamas tik sūpúoja, sūpúoja VšR. \ sūpuoti; atsūpuoti; įsūpuoti; išsūpuoti; nusūpuoti; pasūpuoti; užsūpuoti